- nuokarta
- 1 núokarta scom. (1), nū́karta (ž.) (1) Grg, Ms žr. 2 nuokara 1: Iš teisingo apmaudo praminė jį nūkarta S.Dauk. Nėkam nevertas žmogus vadinas nū́karta J. Negaluokiatės, jūs nū́kartos Als. Aš tau, nūkarta, parodysu, žinosi liežuvį už dantų laikyti! Vvr. Rupūžgalviai jūs, nuokartos! I.Simon. ║ NdŽ padauža.
Dictionary of the Lithuanian Language.